Vitamino D trūkumas – viena dažniausiai aptariamų maistinių medžiagų stokos problemų Lietuvoje. Vitaminą D lašiname vaikams, geriame patys ir primename vartoti tėvams. Tačiau kraujo tyrimai neretai rodo tą patį: vitamino D organizme vis dar nepakanka.
Dar keisčiau tai, kad tuo pat metu daugėja ir priešinga problema – vitamino D perdozavimas. Latvijos medikai jau yra registravę apsinuodijimų vaikams, tarp jų ir kūdikiams. Vadinasi, vieni žmonės papildą vartoja, tačiau vitamino D trūkumas neišnyksta, o kiti, bandydami jo išvengti, priartėja prie pavojingos ribos.
Tai nėra įrodymas, kad vitaminas D neveikia. Dažniausiai problema slypi dozėje, nereguliariame vartojime, klaidingai suprastuose kraujo tyrimuose arba netinkamai pasirinktame preparate. Bendrą informaciją apie vitamino D formas, šaltinius ir galimus trūkumo požymius rasite atskirame mūsų straipsnyje.
Kodėl vitamino D trūkumas neišnyksta vartojant papildus?
Paklausus žmogaus, kiek vitamino D jis vartoja, dažnas atsako: „Penki lašai.“ Tačiau lašas nėra dozės matavimo vienetas. Viename preparate vienas lašas gali turėti 400 TV, kitame – 1000 TV ar dar daugiau. Todėl penki lašai gali reikšti visiškai skirtingą vitamino D kiekį.
Kita dažna problema – nereguliarumas. Papildas geriamas kelias dienas, tuomet pamirštamas savaitei, o prieš kraujo tyrimą vartojimas trumpam atnaujinamas. Žmogui gali atrodyti, kad jis vitaminą D vartoja nuolat, tačiau organizmas iš tiesų gauna atsitiktines dozes.
2024 metais paskelbtose Endokrininės draugijos gairėse vyresniems nei 50 metų žmonėms, kuriems yra indikacija vartoti vitaminą D, siūloma rinktis mažesnes kasdienes dozes, o ne dideles dozes ilgais intervalais. Tai nėra draudimas gydytojui skirti savaitinę ar kitokią gydymo schemą, tačiau savavališkas „smūginių“ dozių vartojimas nėra geras planas.
Svarbu ir tai, kad profilaktinė dozė nėra tas pats, kas gydomoji. Nedidelė kasdienė dozė gali padėti išlaikyti pakankamą vitamino D kiekį, tačiau jos gali neužtekti jau esančiam ryškiam trūkumui pašalinti. Jei vitamino D trūkumas patvirtintas tyrimu, dozė turėtų būti parenkama atsižvelgiant į rezultatą, amžių, kūno masę, sveikatos būklę ir vartojamus vaistus.
Ar kraujo tyrimas tikrai rodo vitamino D trūkumą?
Vitamino D atsargoms vertinti dažniausiai tiriamas 25-hidroksivitaminas D, žymimas 25(OH)D. Tačiau žmonės neretai pamato laboratorijos pažymėtą „normą“ ir nusprendžia, kad privalo pasiekti kuo aukštesnį skaičių.
JAV Nacionalinių akademijų vertinimu, mažesnė nei 30 nmol/l koncentracija siejama su vitamino D trūkumo rizika, 30–50 nmol/l gali būti nepakankama, o 50 nmol/l ar didesnės koncentracijos paprastai pakanka daugumai sveikų žmonių. Tai atitinka maždaug 12 ir 20 ng/ml ribas. Vienetus būtina patikrinti, nes nmol/l ir ng/ml nėra tas pats.
Vis dėlto nėra vienos visuotinai sutartos „idealios“ koncentracijos kiekvienam žmogui. 2024 metų Endokrininės draugijos gairės sveikiems žmonėms net nerekomenduoja rutiniškai atlikti 25(OH)D tyrimo, jeigu nėra konkrečios medicininės indikacijos.
Dar viena klaida – visus negalavimus priskirti vitamino D trūkumui. Nuovargis, raumenų silpnumas ar prasta savijauta gali turėti daugybę priežasčių. Apie tai, kokių vitaminų ir mineralų trūkumas dar gali būti siejamas su nuovargiu, verta skaityti atskirai. Vis dėlto simptomai nepakeičia gydytojo įvertinimo ir reikalingų tyrimų.
Kai vitamino D trūkumas išlieka: ar padėtų kalcifediolis?
Įprastuose papilduose dažniausiai yra cholekalciferolio, arba vitamino D3. Kad organizmas galėtų jį panaudoti, kepenys pirmiausia turi paversti jį kalcifedioliu – 25(OH)D.
Kalcifediolis taip pat gali būti vartojamas kaip atskiras preparatas. Jis įsisavinamas greičiau ir, vertinant pagal svorį, yra stipresnis už įprastą vitaminą D3. 2025 metais paskelbta sisteminė apžvalga parodė, kad daugumoje įtrauktų intervencinių tyrimų kalcifediolis 25(OH)D koncentraciją kraujyje didino efektyviau nei cholekalciferolis.
Tačiau čia slypi svarbus kabliukas: geresnis laboratorinio rodiklio padidėjimas dar neįrodo, kad kalcifediolis kiekvienam žmogui suteikia daugiau realios naudos sveikatai. Įprastas vitaminas D3 daugeliui pacientų išlieka pirmuoju pasirinkimu, nes jo poveikis lėtesnis, saugumas gerai ištirtas, o vartojant profilaktines dozes paprastai reikia mažiau stebėsenos.
Kalcifediolis gali būti svarstomas esant nutukimui, riebalų pasisavinimo sutrikimams, po bariatrinių operacijų arba tada, kai kepenys prasčiau paverčia vitaminą D3 į 25(OH)D. Vis dėlto tai nėra tiesiog „stipresnis vitaminas visiems“. Jo vartojimą ir dozę turėtų parinkti gydytojas.
Apie kitą dažnai reklamuojamą derinį – vitaminą D3 ir K2 – taip pat verta skaityti atskirai. Vien tai, kad vienoje kapsulėje sujungtos kelios medžiagos, dar nereiškia, kad toks derinys reikalingas kiekvienam.
Vitamino D trūkumas vaikams: kada dozė tampa pavojinga?
Kūdikiams vitaminas D dažnai skiriamas profilaktiškai, tačiau būtent čia matavimo klaidos gali būti pavojingiausios. Mažas kūno svoris reiškia, kad suaugusiajam nedidele atrodanti dozavimo paklaida vaikui gali tapti labai didele doze.
Europos maisto saugos tarnyba nurodo tokias didžiausias toleruojamas ilgalaikes paros dozes:
- kūdikiams iki 6 mėnesių – 1000 TV;
- 7–11 mėnesių kūdikiams – 1400 TV;
- 1–10 metų vaikams – 2000 TV;
- vyresniems vaikams ir suaugusiesiems – 4000 TV.
Tai nėra rekomenduojamos dozės. Tai viršutinės ribos, kurių ilgai viršyti nereikėtų. Profilaktinė kūdikiams dažnai taikoma dozė paprastai yra gerokai mažesnė – apie 400 TV per parą, tačiau konkrečias rekomendacijas turi pateikti vaiko gydytojas.
2024 metais Latvijoje laikinai buvo sustabdytas vieno koncentruoto vitamino D preparato platinimas, kai vaikų ligoninė pranešė apie kelis apsinuodijimo atvejus. Vėliau atliktas tyrimas parodė, kad problema buvo susijusi ne su netinkama produkto sudėtimi, o su neteisingu jo vartojimu.
Ši istorija svarbi todėl, kad buteliukas gali atrodyti beveik taip pat kaip anksčiau vartotas preparatas, tačiau vitamino D koncentracija viename laše gali skirtis kelis kartus. Keičiant gaminį negalima automatiškai palikti tokio pat lašų skaičiaus.
Bandant įveikti vitamino D trūkumą galima perdozuoti
Vitamino D toksinis poveikis dažniausiai kyla ne dėl saulės ar maisto, o dėl ilgą laiką vartojamų per didelių papildų dozių. Perteklius gali sukelti hiperkalcemiją – per didelę kalcio koncentraciją kraujyje.
Galimi požymiai yra pykinimas, vėmimas, silpnumas, stiprus troškulys, dažnas šlapinimasis ir sumišimas. Gali formuotis inkstų akmenys. Sunkiais atvejais gali būti pažeisti inkstai, sutrikti širdies ritmas, o kalcis gali pradėti kauptis minkštuosiuose audiniuose.
Rizika ypač padidėja tuomet, kai vienu metu vartojami keli produktai: atskiras vitaminas D, žuvų taukai su vitaminu D, multivitaminai bei kalcio ir vitamino D derinys. Ant pakuočių nurodytos dozės atrodo atskiros, tačiau organizme jos susideda.
Todėl bandymas kuo greičiau pašalinti vitamino D trūkumą nėra varžybos. Dvigubai didesnė dozė nebūtinai problemą išspręs dvigubai greičiau, tačiau gali padidinti nepageidaujamo poveikio riziką.
Ką daryti, jei vitamino D trūkumas neišnyksta?
Pirmiausia suskaičiuokite ne lašus ar kapsules, o bendrą vitamino D kiekį tarptautiniais vienetais arba mikrogramais. Vienas mikrogramas vitamino D atitinka 40 TV.
Peržiūrėkite visas vartojamų papildų etiketes ir įsitikinkite, kad vitamino D negaunate iš kelių skirtingų produktų. Taip pat sąžiningai įvertinkite, ar papildą iš tiesų vartojate reguliariai.
Jei kraujo tyrimas vis dar rodo vitamino D trūkumą, nepradėkite savarankiškai dauginti dozės. Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar dozė tinkama, ar preparatas vartojamas reguliariai ir ar nėra jo pasisavinimą veikiančių sveikatos sutrikimų.
Jeigu vitaminą D duodate kūdikiui ar mažam vaikui, pasirinkite vieną žmogų, atsakingą už dozę, ir keisdami preparatą iš naujo perskaitykite etiketę. Jei atsirado pykinimas, neįprastas troškulys, dažnas šlapinimasis, vangumas arba įtariate, kad buvo suvartota per didelė dozė, kreipkitės į medikus.
Vitamino D trūkumas nėra išsprendžiamas principu „kuo daugiau, tuo geriau“. Jis gali neišnykti todėl, kad dozė per maža arba vartojama nereguliariai, o apsinuodijimas gali prasidėti tada, kai žmogus nusprendžia gydytis savarankiškai. Vitaminas D gali būti naudingas, tačiau matavimo ir vartojimo klaidų jis neatleidžia.
Šaltiniai
- Endocrine Society: Vitamin D for the Prevention of Disease, 2024
- NIH Office of Dietary Supplements: Vitamin D – Health Professional Fact Sheet
- EFSA: Tolerable upper intake level for vitamin D, 2023
- Calcifediol and cholecalciferol efficacy: systematic review and meta-analysis, 2025
- Lietuvos VMVT konferencija apie maisto papildų vartojimą, 2026
- Latvijos radijas: vaikų apsinuodijimo vitaminu D atvejai, 2024
Nuotraukos asociatyvinės.