Vitaminas A yra vienas svarbiausių vitaminų, būtinas normaliai žmogaus sveikatai palaikyti. Jis yra žinomas dėl savo reikšmės geram regėjimui užtikrinti, imuninei sistemai palaikyti, taip pat labai svarbus ląstelių augimui bei dauginimuisi.
Šio vitamino svarba organizme yra neginčijama, todėl straipsnyje panagrinėsime, kokiomis formomis maiste gali būti randamas vitaminas A, kokias funkcijas organizme jis atlieka ir kas nutinka, kai šio vitamino trūksta.
Kas yra vitaminas A ir kuo jis svarbus organizmui?
Vitaminas A yra riebaluose tirpus vitaminas, dar kitaip vadinamas retinoliu, retinaliu arba retinoine rūgštimi. Jis būtinas daugeliui svarbių biologinių funkcijų organizme:
- Regėjimas. Vitaminas A yra būtinas rodopsino sintezei. Rodopsinas yra baltymas akies tinklainėje, leidžiantis akims prisitaikyti prie prasto apšvietimo. Be to, šis vitaminas gali padėti pristabdyti regėjimo prastėjimą, susijusį su amžiumi. Taip pat manoma, nors ir mokslinių tyrimų dar nepakanka, kad vitaminas A, veikdamas kaip antioksidantas, gali sumažinti riziką susirgti geltonosios dėmės degeneracija vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms.
- Imuninė sistema. Vitaminas A palaiko odos ir gleivinių barjerus, padedančius apsisaugoti nuo infekcijų. Taip pat prisideda prie baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų), kurie atsakingi už kovą su ligomis, gamybos bei veiklos.
- Ląstelių augimas. Vitaminas A yra itin svarbus normaliai ląstelių diferenciacijai bei augimui, todėl itin reikalingas sveikam augimui bei gerai tiek vyrų, tiek moterų reprodukcinei sveikatai užtikrinti. Be to, jis užtikrina normalų embriono augimą ir vystymąsi nėštumo metu. Vis dėlto jo perteklius besilaukiančios moters organizme taip pat gali būti labai žalingas vaisiui, tad maisto papildų, kuriuose yra vitamino A, vartoti nėštumo metu negalima.
- Kaulų sveikata. Nors vitaminas A tiesiogiai nėra atsakingas už stiprius bei sveikus kaulus, tačiau jis padeda geriau įsisavinti vitaminą D, kalcį, baltymus ir taip užtikrina gerą kaulų augimą bei sveikatą. Žmonės, kurių organizme šio vitamino yra pakankamai, turi mažesnę riziką patirti kaulų lūžius.
- Odos ir gleivinių sveikata. Vitaminas A prisideda prie odos atsinaujinimo ir palaiko sveiką odos būklę. Be to, pakankamas kiekis šio vitamino gali sumažinti aknės atsiradimo riziką.
- Mažesnė kai kurių formų vėžio rizika taip pat siejama su didesniu vitamino A kiekiu organizme. Tačiau tokia sąsaja yra tik jeigu vitaminas A vartojamas beta karotino (augaliniu) pavidalu. Tačiau nereikia pamiršti, jog šis vitaminas apskritai yra stiprus antioksidantas, mažinantis oksidacinio streso poveikį ląstelėms. Tad bet kuriuo atveju pakankamas jo kiekis organizme prisideda prie vėžio mažinimo rizikos.
Vitamino A trūkumo požymiai
Taigi iš to, kas išdėstyta aukščiau, turbūt akivaizdu, kad vitaminas A yra būtinas ir nepakeičiamas mūsų organizme. Nors išsivysčiusiose šalyse šio vitamino trūkumas nėra dažna problema, tačiau pasitaikanti dėl nepilnavertės ar netinkamos mitybos.
Vitamino A trūkumas gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus:
- Naktinis aklumas (vištakumas) yra vienas anksčiausių vitamino trūkumo požymių. Trūkstant vitamino A akys nepajėgia prisitaikyti prie silpno apšvietimo ir žmogus labai prastai mato ar net visiškai nemato tamsoje.
- Sausų akių sindromas atsiranda dėl to, jog sutrinka ašarų gamybos procesas. Erzinantis ir dirginantis akių sausumas nėra tik nemalonus pojūtis. Ilgainiui jis gali progresuoti iki ragenos pažeidimo ir netgi nuolatinio aklumo.
- Imuninės funkcijos sutrikimai. Kadangi vitaminas A padeda palaikyti sveiką ir stiprią imuninę sistemą, jo trūkumas pasireiškia dažnesnėmis ligomis, tokiomis kaip kvėpavimo takų, žarnyno infekcijos. Be to, organizmas neturi pakankamai pajėgumų kovoti su užklupusia liga, tad žmogus lėčiau ir sunkiau sveiksta. O esant rimtam vitamino A trūkumui net ir nesunkios ligos gali baigtis komplikacijomis bei mirtimi.
- Odos sausumas ir problemos. Vitaminas A palaiko odos, plaukų, nagų, gleivinių sveikatą. Jo trūkstant gali išsausėti oda, plaukai, lūžinėti nagai, atsirasti aknė, netgi išsivystyti folikulinė hiperkeratozė (šiurkšti oda), kankinti nuolatinis niežulys.
- Vaikų augimo sulėtėjimas. Vitamino A trūkumas gali sukelti vaikų augimo sulėtėjimą bei vystymosi sutrikimus. Be to, mažiems vaikams gali atsirasti Bitoto dėmės akyse.
- Mažakraujystė.
Ar vitamino A gali būti per daug?
Kadangi vitaminas A yra riebaluose tirpus vitaminas, tai reiškia, jog iš organizmo jis nėra pašalinamas, o perteklius kaupiamas (daugiausiai kepenyse). Tad jo perdozuoti tikrai įmanoma. Žinoma, didesnė tikimybė padauginti šio vitamino vartojant maisto papildus, kadangi juose vitamino dozės yra kur kas didesnės, labiau koncentruotos nei gaunamos su maistu.
Vitamino A perteklius, kaip ir trūkumas, gali sukelti gana rimtas būkles:
- Ūminis toksinis poveikis pasireiškia pykinimu, vėmimu, galvos skausmu ir svaigimu. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia per kelias valandas ar dienas po labai didelės vitamino dozės suvartojimo.
- Lėtinis toksinis poveikis pasireiškia ilgą laiką vartojant per dideles vitamino A dozes. Tai gali sukelti kaulų skausmą, kepenų pažeidimus, nuovargį, odos pokyčius (sausa, žvynuota oda), blužnies padidėjimą bei kitus sveikatos sutrikimus.
- Teratogeninis poveikis pasireiškia per dideles vitamino A dozes vartojant nėščiosioms. Labai didelis vitamino kiekis gali sukelti vaisiaus apsigimimus.
Kokiomis formomis ir kur randamas vitaminas A?
Visų pirma reikia žinoti, jog vitaminas A būna tiek natūralios kilmės, gaunamas su maistu, tiek maisto papildų pavidalu. Iš esmės valgant subalansuotą maistą ir nesilaikant jokių griežtų dietų, vitamino A pakankamai gauname su maistu. Be to, iš maisto jis yra puikiai pasisavinamas. Tad maisto papildų vartojimas turi būti labai gerai apgalvotas, atsakingas ir būtinai prieš vartojant pasikonsultuota su savo gydytoju. Ypač atsargiai maisto papildus, kuriuose yra vitamino A, turi vartoti nėščiosios moterys. Joms geriau apskritai papildomai šio vitamino nevartoti, o tinkamai maitintis.
Nesvarbu, ar randamas maiste, ar papilduose, vitaminas A gali būti dviejų formų:
- Retinoidai (maisto papilduose dar įvardijami kaip retinilo acetatas arba retinilo palmitatas) yra aktyvioji vitamino A forma, esanti gyvūninės kilmės produktuose (pvz., kepenyse, žuvų taukuose, kiaušinio tryniuose, pieno produktuose). Ši forma yra lengvai pasisavinama ir naudojama organizmo funkcijoms palaikyti.
- Karotinoidai (beta–karotenas) yra provitaminai, randami augalinės kilmės maisto produktuose (pvz., saldžiose bulvėse, špinatuose, morkose bei kituose žaliuose ir oranžiniuose ar raudonuose vaisiuose bei daržovėse). Organizmas konvertuoja karotinoidus į aktyvųjį vitaminą A pagal poreikį. Ši savybė leidžia kontroliuoti vitamino A kiekį organizme ir sumažinti jo pertekliaus riziką.
Rekomenduojama Vitamino A norma ir pasisavinimas
Kadangi jau išsiaiškinome, kad vitamino A geriau gauti tiek, kiek reikia, o ne mažiau ar daugiau, pasidomėkime, kokios yra rekomenduojamos paros normos. Vitamino A suvartojimo kiekis priklauso nuo amžiaus, lyties ir gyvenimo etapo:
- suaugusiems vyrams rekomenduojama dozė yra 900 μg;
- moterims – 700 μg;
- nėščiosioms – 1000 μg;
- vaikams – 700 μg.
Sveikai mitybai svarbu vartoti tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės maisto produktus, turtingus vitaminu A. Tačiau gyvūninės kilmės maisto produktais nereikėtų piktnaudžiauti dėl galimo pertekliaus. Jeigu reikia padidinti vitamino A įsisavinimą, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos veiksnius:
- Riebalai. Kadangi vitaminas A tirpus riebaluose, jo įsisavinimui reikalinga papildomai vartoti ir riebalų. Pvz., geriant morkų sultis įpilti šaukštelį gero alyvuogių aliejaus. Šis aspektas svarbus, kai kalbame apie augalinės kilmės vitamino įsisavinimą. Gyvūninės kilmės vitaminas A yra aktyvus, todėl įsisavina be papildomų riebalų.
- Virškinimo problemos (pvz., celiakija ar kasos ligos) gali sumažinti šio vitamino pasisavinimą.
- Genetiniai veiksniai gali lemti, kad vienų žmonių organizmas vitaminą A pasisavina kur kas lengviau nei kitų.
Kada verta naudoti vitaminą A papildomai?
Vitaminas A yra būtinas gerai sveikatai bei savijautai palaikyti. Pakankamas jo suvartojimas dažniausiai užtikrinamas laikantis tinkamos ir įvairios mitybos principų. Ir tik retais atvejais rekomenduojama vartoti vitamino A maisto papildus. Dažniausiai rekomenduojama žmonėms, kuriems jo trūksta, turintiems virškinimo sutrikimų ar besilaikantiems netinkamos dietos.
Vietiniai arba geriami vitamino A papildai taip pat gali būti skiriami spuogų bei kitų odos ligų gydymui. Geriamas vitaminas A rekomenduojamas gydant tymus, akių sausumą, tam tikros rūšies leukemiją.
Tačiau nereikia pamiršti, kad vitamino A perdozavimas gali būti ne mažiau pavojingas negu jo trūkumas, todėl prieš vartojant jo papildus, būtinai pasikonsultuokite su savo gydytoju.
Šaltiniai:
- https://www.healthline.com/nutrition/vitamin-a
- https://www.healthline.com/nutrition/vitamin-a-benefits
- https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminA-Consumer/
- https://www.nhs.uk/conditions/vitamins-and-minerals/vitamin-a/
Autorė Vaida Janikūnienė
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.