Resveratrolis – antioksidantas širdžiai ir ilgaamžiškumui

Turinys

Resveratrolis – tai natūralus augalinis junginys, priklausantis polifenolių šeimai, kuris pastaraisiais dešimtmečiais tapo vienu iš labiausiai tiriamų antioksidantų. Šis junginys gausiai randamas raudonųjų vynuogių odelėse, raudonajame vyne ir tam tikrose uogose. Resveratrolis sulaukė mokslininkų dėmesio ne tik dėl galingų antioksidacinių savybių, bet ir dėl potencialaus poveikio senėjimo procesams, širdies sveikatai bei apsaugos nuo lėtinių ligų.

Kas yra resveratrolis ir kaip jis veikia?

Resveratrolis yra fitoaleksinas – augalai jį gamina kaip apsauginę medžiagą atsakydami į stresą, patogenų atakas ar ultravioletinės spinduliuotės poveikį. Pirmą kartą jį išskyrė japonų mokslininkas Michio Takaoka 1939 metais. Tikrasis populiarumas prasidėjo devintajame dešimtmetyje, kai buvo atrastas ryšys tarp raudonojo vyno vartojimo ir mažesnės širdies ligų rizikos Prancūzijoje – vadinamasis „Prancūzijos paradoksas“.

Trans–resveratrolis yra biologiškai aktyvesnė forma, naudojama maisto papilduose. Jo veikimo mechanizmai organizme yra daugiapusiai ir apima kelias sritis:

Vienas pagrindinių mechanizmų yra sirtuinų, ypač SIRT1, aktyvacija. Sirtuinai – tai baltymų šeima, dalyvaujanti ląstelių metabolizme, DNR reparacijoje ir senėjimo procesuose. Resveratrolio gebėjimas aktyvuoti sirtuinus yra viena priežasčių, kodėl jis laikomas potencialiu ilgaamžiškumą skatinančiu junginiu.
Antioksidacinis poveikis pasireiškia gebėjimu neutralizuoti laisvuosius radikalus – nestabilias molekules, galinčias pažeisti ląsteles ir DNR. Resveratrolis taip pat stimuliuoja natūralių antioksidantinių fermentų gamybą, stiprindamas organizmo apsauginę sistemą.
Priešuždegiminės savybės pasireiškia slopinant NF–κB signalinio kelio aktyvumą ir mažinant uždegimą skatinančių citokinų gamybą.
Be to, resveratrolis aktyvuoja AMPK – fermentą, reguliuojantį energijos metabolizmą, pagerinantį insulino jautrumą ir skatinantį riebalų oksidaciją.

Resveratrolis – gamtos antioksidantas širdžiai ir ilgaamžiškumui. Kokios problemos iškyla dėl įsisavinimo?

Resveratrolis širdies ir kraujagyslių sveikatai

Širdies ir kraujagyslių sistema yra viena geriausiai ištirtų ir įrodžiusių resveratrolio naudą sričių. „Prancūzijos paradoksas“, kai pastebėta, kad prancūzai, nepaisant riebalų turtingos mitybos, turi mažesnę širdies ligų riziką, iš dalies buvo siejamas su raudonojo vyno, turtingo resveratroliu, vartojimu. Šis stebėjimas paskatino intensyvius mokslinius tyrimus, atskleidusius įspūdingus resveratrolio kardioprotektyvinius mechanizmus.

Endotelio funkcijos gerinimas yra vienas svarbiausių resveratrolio veikimo aspektų. Endotelis – tai plonas ląstelių sluoksnis, išklojantis kraujagysles iš vidaus, kuris atlieka esminį vaidmenį reguliuojant kraujospūdį ir kraujagyslių tonusą. Resveratrolis skatina azoto oksido (NO) gamybą endotelio ląstelėse. Azoto oksidas veikia kaip galingas vazodilatatorius – medžiaga, kuri atpalaiduoja kraujagysles, pagerina jų elastingumą ir pralaidumą. Tai leidžia kraujui tekėti laisviau, sumažina širdies apkrovą ir pagerina deguonies tiekimą į audinius.

Kraujospūdžio mažinimas yra klinikiškai patvirtintas resveratrolio poveikis. Sisteminė mokslinių tyrimų meta–analizė, apimanti daugiau nei 10 klinikinių tyrimų, parodė, kad dozės nuo 150 mg per dieną gali reikšmingai sumažinti sistolinį kraujospūdį – viršutinį kraujospūdžio rodmenį, kuris rodo spaudimą, kai širdis susitraukia.

Cholesterolio profilio optimizavimas yra dar viena svarbi resveratrolio savybė. Klinikiniai tyrimai su diabetu sergančiais pacientais ir asmenimis, turinčiais metabolinį sindromą, parodė, kad resveratrolis gali padėti sumažinti bendro cholesterolio ir žemo tankio lipoproteinų (MTL arba „blogojo“ cholesterolio) kiekį kraujyje. Tuo pačiu metu jis padidina aukšto tankio lipoproteinų (DTL arba „gerojo“ cholesterolio) koncentraciją.

Resveratrolis taip pat mažina trombocitų agregaciją, tai yra jų gebėjimą susiklijuoti ir formuoti kraujo krešulius. Šis natūralus „kraujo skystinimo“ efektas sumažina trombų, galinčių užblokuoti kraujagysles ir sukelti širdies priepuolį ar insultą, susidarymo riziką. Taigi, aterosklerozės prevencija pasiekiama keliais mechanizmais: resveratrolis slopina MTL cholesterolio oksidaciją, mažina uždegimą kraujagyslių sienelėse ir stabdo lygiųjų raumenų ląstelių migraciją bei proliferaciją – procesus, svarbius aterosklerotinių plokštelių formavimuisi.

Resveratrolis smegenų sveikatai ir kognityvinėms funkcijoms

Neuroprotektyvinis resveratrolio poveikis yra viena perspektyviausių jo panaudojimo sričių. Unikalus šio junginio bruožas – gebėjimas kirsti kraujo–smegenų barjerą, kas leidžia jam tiesiogiai veikti centrinę nervų sistemą ir pasiekti smegenų ląsteles. Šis mechanizmas yra ypač svarbus norint apsaugoti nervų ląsteles nuo senėjimo ir neurodegeneracinių ligų.

Vienas svarbiausių resveratrolio veikimo aspektų yra apsauga nuo beta–amiloido plokštelių kaupimosi – vieno pagrindinių Alzheimerio ligos požymių. Resveratrolis ne tik skatina šių toksiškais laikomų baltymų skaidymą, bet ir mažina jų žalingą poveikį neuronams. Be to, jis veikia kaip galingas priešuždegiminis agentas smegenyse, slopindamas mikroglijos aktyvaciją ir mažindamas neurouždegimą, kuris daro įtaką pažintinių funkcijų pablogėjimui.

Klinikiniai tyrimai su vyresnio amžiaus asmenimis rodo įdomių rezultatų. Resveratrolis pagerina cerebrovaskulinę funkciją – kraujo tekėjimą į smegenis, kas užtikrina geresnį deguonies ir gliukozės tiekimą smegenų ląstelėms. Tai ypač svarbu senstančioms smegenims, kur kraujotaka natūraliai mažėja. Tyrimai su postmenopauzinėmis moterimis, vartojusiomis 150–200 mg resveratrolio per dieną 6–12 mėnesių, parodė pagerinimus atminties, dėmesio koncentracijos ir verbalinės atminties testuose.

Smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) didinimas yra dar vienas svarbus resveratrolio poveikio mechanizmas. BDNF yra baltymas, skatinantis neuronų augimą, išgyvenimą ir naujų sinapsių formavimąsi – procesą, vadinamą neuroplaštiskumu. Didesnis BDNF kiekis siejamas su geresne mokymosi galia, atmintimi ir bendromis kognityvinėmis funkcijomis. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, siekiant išlaikyti protinį aštrumą ir apsisaugoti nuo amžiaus susijusio kognityvinių gebėjimų mažėjimo.

Resveratrolis metabolinei sveikatai ir diabeto valdymui

Metabolinis resveratrolio poveikis yra viena geriausiai ištirtų ir patvirtintų jo panaudojimo sričių. Ypač įspūdingi rezultatai gauti tyrimuose su antrojo tipo cukriniu diabetu sergančiais pacientais. Sisteminiame tyrime, kuriame dalyviai vartojo 200 mg resveratrolio per dieną 24 savaites, buvo užfiksuoti reikšmingi metaboliniai pasikeitimai: pasninko gliukozės kiekis kraujyje sumažėjo 7,56 %, glikuoto hemoglobino (HbA1c) – pagrindinio ilgalaikės glikemijos kontrolės rodiklio – lygis sumažėjo 6,31 %, o insulino rezistencija pagerėjo net 17,96 %.

Resveratrolio veikimo mechanizmas metabolinėje sistemoje yra kompleksinis. Pirmiausia, jis aktyvuoja AMPK – esminį ląstelių energijos jutiklį ir metabolizmo reguliatorių. AMPK aktyvacija skatina gliukozės įsisavinimą raumenų ir riebalinėse ląstelėse, kartu slopindama perteklinę gliukozės gamybą kepenyse – procesą, kuris dažnai yra sutrikęs diabetu sergančiųjų organizme. Šis mechanizmas padeda natūraliai sumažinti cukraus kiekį kraujyje be papildomų vaistų.

Mitochondrijų funkcijos gerinimas yra kitas svarbus aspektas. Mitochondrijos – tai ląstelių „jėgainės“, atsakingos už energijos gamybą. Resveratrolis ne tik pagerina esamų mitochondrijų efektyvumą, bet ir skatina naujų mitochondrijų susidarymą (procesą, vadinamą mitochondrijų biogeneze). Tai ypač svarbu metabolinei sveikatai, nes geriau veikiančios mitochondrijos efektyviau sudegina gliukozę ir riebalus, sumažindamos jų kaupimąsi audiniuose.

Svorio kontrolė ir kūno sudėties gerinimas taip pat yra resveratrolio veikimo sritis. Tyrimai rodo, kad reguliarus resveratrolio vartojimas gali padėti sumažinti kūno svorį, liemens apimtį (viszeralinių riebalų rodiklį) ir bendrą riebalų masę, kartu didinant liesą raumenų masę. Šis poveikis pasiekiamas skatinant riebalų oksidaciją – procesą, kai riebalai naudojami kaip energijos šaltinis. Be to, resveratrolis mažina naujų riebalinių ląstelių diferenciaciją ir stabdo lipidų kaupimąsi jau egzistuojančiose ląstelėse, o tai yra naudinga tiek diabeto, tiek metabolinio sindromo valdymui.

Resveratrolio šaltiniai maiste

Nors resveratrolis dažniausiai siejamas su raudonuoju vynu, jo galima rasti ir kituose kasdieniuose produktuose. Tiesa, nors jis natūraliai randamas įvairiuose augalinės kilmės produktuose, tačiau koncentracija labai skiriasi. Lentelėje pateikti pagrindiniai maisto šaltiniai ir vidutinis resveratrolio kiekis juose.

Maisto produktas	Resveratrolio kiekis (mg/100 g)	Paros normos dalis (250 mg)
Raudonųjų vynuogių odelės	5–10 mg	2–4 %
Raudonasis vynas (100 ml)	0,1–1,4 mg	0,04–0,6 %
Mėlynės	0,03–0,1 mg	0,01–0,04 %
Spanguolės	0,2–0,3 mg	0,08–0,12 %
Šilauogės	0,35–0,6 mg	0,14–0,24 %
Žalieji žemės riešutai	0,15 mg	0,06 %
Kepti žemės riešutai	0,52 mg	0,21 %
Tamsus šokoladas (70 %+)	0,04–0,15 mg	0,02–0,06 %

Norint pasiekti terapines dozes (150–500 mg per dieną) vien iš maisto, reikėtų suvartoti labai didelius kiekius. Todėl asmenys, norintys gauti didesnes resveratrolio dozes, renkasi standartizuotus maisto papildus.

Resveratrolio papildai ir bioprieinamumas

Nors resveratrolis pasižymi įspūdingomis antioksidacinėmis savybėmis, viena pagrindinių jo problemų – žemas bioprieinamumas. Suvartotas per burną, jis greitai metabolizuojamas žarnyne ir kepenyse, todėl į kraujotaką patenka tik nedidelė dalis veikliosios medžiagos.

Siekdami pagerinti pasisavinimą, maisto papildų gamintojai taiko įvairias technologijas: mikronizaciją (mažina dalelių dydį), liposomines formas (apsaugo nuo skilimo virškinimo trakte) bei derina resveratrolį su piperinu – juodųjų pipirų ekstraktu, kuris padidina absorbciją.

Papilduose dažniausiai naudojamas trans–resveratrolis, laikomas veiksmingiausia ir geriausiai įsisavinama forma. Kokybiški produktai ne retai gaminami iš japoninės reinutrės (Polygonum cuspidatum) ekstrakto ir turėtų būti nepriklausomai testuojami, užtikrinant jų grynumą bei veikliosios medžiagos kiekį.

Dozavimas ir saugumo aspektai

Rekomenduojamos resveratrolio dozės skiriasi priklausomai nuo vartojimo tikslo. Daugelis klinikinių tyrimų naudojo dozes nuo 150 mg iki 500 mg per dieną profilaktiniais tikslais. Paprastai rekomenduojama pradėti nuo mažesnių dozių ir palaipsniui didinti.

Saugumo tyrimai rodo, kad resveratrolis gerai toleruojamas dozėmis iki 1 gramo per dieną. Dozės, viršijančios 2,5 gramus, gali sukelti virškinimo sutrikimų.

Tikslas	Dozė (mg/ dieną)	Trukmė
Bendras antioksidacinis poveikis	150–250	Ilgalaikis
Širdies sveikata	150–300	3+ mėnesiai
Diabetas (2 tipo)	200–500	3–6 mėnesiai
Kognityvinės funkcijos	200–500	6+ mėnesiai
Metabolinis sindromas	300–500	3–6 mėnesiai
Maksimali saugi dozė	Iki 1000	Nuolatinis

Resveratrolis ir kiti vaistai

Resveratrolis gali sąveikauti su kraujo krešėjimą veikiančiais vaistais (antikoaguliantais, antiagregantais) ir padidinti kraujavimo riziką. Jis taip pat gali daryti įtaką kai kurių vaistų metabolizmui kepenyse. Hormoniškai jautrių būklių atveju reikia būti atsargiems dėl resveratrolio estrogeninio aktyvumo.

Nėščioms ir žindančioms moterims rekomenduojama vengti didelių papildų dozių, nes trūksta saugumo duomenų.

Resveratrolis yra įspūdingas natūralus junginys su plačiu potencialios naudos spektru – nuo širdies apsaugos iki metabolinės sveikatos gerinimo. Jo gebėjimas aktyvuoti sirtuinus, mažinti uždegimą ir veikti kaip antioksidantas daro jį patrauklia papildomo vartojimo priemone. Tačiau svarbu išlaikyti realistišką požiūrį – nors tyrimai rodo teigiamus rezultatus, žemas bioprienamumas lieka kliūtimi.

Svarbu pasikonsultuoti su sveikatos specialistu, ypač vartojant kitus vaistus. Resveratrolis turėtų būti laikomas papildoma priemone sveikos gyvensenos kontekste, o ne vaistų pakaitalu.

Šaltiniai:

Resveratrolis – gamtos antioksidantas širdžiai ir ilgaamžiškumui. Kokios problemos iškyla dėl įsisavinimo?