Vitaminas K yra nepelnytai užmirštas vitaminas, kuris padeda palaikyti sveikus kaulus ir užtikrina tinkamą kraujo krešėjimą. Šiomis dienomis, kai daugelio mitybos įpročiai yra gana prasti ir dažniau pasirenkamas stipriai perdirbtas maistas, vis dažniau pastebimas ir vitamino K trūkumas. Tad šiame straipsnyje apžvelgsime kas yra vitaminas K, kiek jo reikia, kur jis randamas, kokie yra jo pasisavinimo ypatumai, trūkumo požymiai bei kas gali nutikti perdozavus.
Kaip buvo atrastas vitaminas K?
Vitaminas K buvo atrastas tiriant kraujavimo sutrikimo (hemoraginės ligos) priežastis: galvijų, šeriamų silosu iš saldžiųjų dobilų, ir viščiukų, šeriamų neriebiu maistu. Nustatyta, kad viščiukų mityboje trūkstamas elementas yra vitaminas K, o galvijų problema buvo ta, kad pašaruose buvo dikumarolio, vitamino K antagonisto. Kadangi dėl per didelio dikumarolio kiekio labai sutrinka kraujo krešėjimas, jis buvo išskirtas ir mažomis dozėmis išbandytas kaip antikoaguliantas, skirtas pacientams, kuriems grėsė trombozė. Nors jis buvo veiksmingas, tačiau turėjo nepageidaujamą šalutinį poveikį, todėl klinikiniam naudojimui kaip antikoaguliantai buvo sukurti sintetiniai vitamino K antagonistai – tai dažniausiai naudojamas varfarinas.
Kas yra vitaminas K ir kokia jo sudėtis
Vitaminas K (filokinonas) – tai riebaluose tirpus vitaminas, kuris nuolat, tačiau nedideliais kiekiais, būtinas mūsų organizmui, kad būtų užtrinamas tinkamas kraujo krešėjimas, kaulų ir širdies bei kraujagyslių sveikata. Dvi pagrindinės vitamino K formos yra vitaminas K1, vitaminas K2 ir sintetinė forma – vitaminas K3.
- Vitaminas K1, dar vadinamas filochinonu, fitomenadionu arba fitonadionu, yra sintetinamas augaluose, ypač žaliose lapinėse daržovėse, nes dalyvauja fotosintezėje.
- Vitaminas K2, kuris vadinamas menachinonu, yra randamas gyvūninės kilmės maisto produktuose ir fermentuotame maiste. Jį taip pat gali gaminti ir žmogaus organizme esančios bakterijos.
- Vitaminas K3, dar vadinamas menadionu, yra sintetinė arba dirbtinai pagaminta vitamino K forma, kuri natūraliai neatsiranda, kaip kitos dvi vitamino K formos. Nors vitaminas K3 neparduodamas kaip papildas žmonėms dėl saugumo reikalavimų, jis dažnai naudojamas paukščių ir kiaulių pašaruose, taip pat komerciniame šunų ir kačių maiste.
Vitamino K veikimas
Vitaminas K yra būtinas organizmui, kad susidarytų protrombinas – kraujo plazmos baltymas ir krešėjimo faktorius, kuris yra atsakingas už kraujo krešėjimą ir kaulų medžiagų apykaitą. Protrombino aktyvumą galima įvertinti specialiu kraujo tyrimu. Tačiau žmonės, vartojantys vaistus, kurie mažina kraujo krešėjimą (pvz., varfariną), turėtų būti atsargūs vartodami K vitamino papildus. Šie vitaminai gali sąveikauti su vaistais ir turėti nepageidaujamą poveikį.
Vitaminas K1, kurį gauname iš maisto, pavyzdžiui, iš špinatų ar brokolių, storojoje žarnoje esančių bakterijų paverčiamas vitaminu K2. Tokia forma jis absorbuojamas plonojoje žarnoje ir kaupiamas riebaliniame audinyje bei kepenyse.
Sintetinio vitamino K pasisavinimas
Sintetinis vitaminas K, kaip ir natūralus, pasisavinamas per virškinamąjį traktą. Vitaminas K absorbuojamas plonojoje žarnoje kartu su riebalais. Absorbuotas vitaminas K yra įtraukiamas į chilomikronus (lipoproteinų daleles), kurios per limfinę sistemą patenka į kraują. Patekęs į kraują, vitaminas K yra pernešamas lipoproteinų pagalba į kepenis ir kitus organizmo audinius. Kepenys saugo didžiąją dalį vitamino K, tačiau jo taip pat yra ir kitose organizmo dalyse, įskaitant kaulus ir kraujo krešėjimo sistemą. Norint užtikrinti geresnį sintetinio vitamino K pasisavinimą, rekomenduojama jį vartoti su maistu, kuris turi riebalų. Tai gali būti riešutai, aliejai, avokadai ar kitoks riebalų turintis maisto produktų šaltinis.
Kam reikalingas vitaminas K?
Kaip ir kiti vitaminai, taip ir vitaminas K yra mikroelementas, kuris reikalingas bei naudingas organizmui. Vitaminas K organizme:
- Palaiko ir kontroliuoja kraujo krešėjimą.
- Padeda greičiau stabdyti kraujavimą.
- Skatina greitesnį žaizdų gijimą.
- Dalyvauja organizmo regeneracijos procesuose.
- Padeda išvengti neurodegeneracinių ligų.
- Padeda reguliuoti tam tikrų baltymų, susijusių su kepenų veikla, funkcijas.
- Didina atsparumą infekcijoms.
- Kartu su vitaminu D dalyvauja kaulų atsinaujinimo procesuose.
- Padeda išlaikyti kraujagyslių elastingumą.
- Padeda palaikyti vyresnių žmonių kaulų stiprumą.
- Yra būtinas tinkamai inkstų veiklai palaikyti.
- Gali sumažinti osteoporozės riziką.
Vitamino K poreikis
Rekomenduoja vitamino K dozė priklauso nuo žmogaus amžiaus ir lyties. Pateikiame rekomenduojamą vitamino K paros normą pagal amžių ir lytį.
| Amžius/lytis | Vitamino K kiekis (μg) |
| 7–12 mėn. | 4 |
| 1–3 m. | 15 |
| 4–6 m. | 20 |
| 7–10 m. | 30 |
| 11-14 m. (mergaitėms) | 40 |
| 11-14 m. (berniukams) | 40 |
| 15-18 m. (mergaitėms) | 50 |
| 15-18 m. (berniukams) | 55 |
| >18 m. (vyrams) | 75 |
| >18 m. (moterims) | 75 |
| nėščiosioms | 75 |
| žindančioms | 75 |
Vitaminas K maiste
Vitamino K organizmas pats negamina, todėl jo reikia gauti su maistu ar maisto papildais. Labiausiai paplitusi vitamino K1 forma, randama tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, o vitamino K2 yra tik gyvūninės kilmės maisto produktuose ir fermentuotame augaliniame maiste. Pateikiame keletą maisto produktų, kuriuose vitamino K yra daugiausia.
| Maisto produktas | Vitamino K kiekis, 100 g (μg) |
| Petražolės | 1640 |
| Natto (fermentuotų sojų pupelių gaminys) | 998 |
| Burokėlių lapai | 830 |
| Lapiniai kopūstai (Kale) | 390 |
| Špinatai | 483 |
| Lapiniai kopūstai (Collard) | 382 |
| Ropių lapai | 251 |
| Trūkažolė | 231 |
| Briuselio kopūstai | 177 |
| Brokoliai | 102 |
| Sojų pupelės | 47 |
| Smidrai | 42 |
| Anakardžių riešutai | 34 |
| Pupelių daigai | 33 |
Vitamino K trūkumas
Vitamino K trūkumas pasireiškia gana retai. K vitamino stygius gali atsirasti, kai yra kepenų pažeidimų arba kai sutrikdoma žarnyno veikla, pavyzdžiui, po antibiotikų vartojimo. Taip pat, jei organizmas prastai įsisavina riebalus. Vitamino K trūkumas gali pasireikšti neišnešiotiems kūdikiams, kadangi jų žarnyne dar nėra bakterijų, kurios padeda gaminti šį vitaminą. Svarbu pažymėti, kad K vitamino stoka dažnai siejama su kitų riebaluose tirpstančių vitaminų (A, D, E) trūkumu, todėl, įtarus K vitamino trūkumą, būtina įvertinti ir šių vitaminų kiekį. Vitamino K trūkumą gali rodyti:
- kraujavimas (atsirandantis lengvai ir greitai)
- kraujavimas iš inkstų
- ilgiau trunkantis kraujavimas po traumų ar operacijų
- lėtesnis kraujo krešėjimas
- kraujavimas iš dantenų
- kraujavimas žarnyne (pastebimos labai tamsios išmatos)
- kaulų susilpnėjimas
Vitamino K perdozavimas
Vitaminų K1 ir K2 perdozavimas dažniausiai nepasitaiko, tačiau didelės vitamino K3 (menadiono) dozės yra nuodingos. Visgi, jei perdozuojama vitamino K, to šalutinis poveikis yra kepenų padidėjimas, blyškumas, padidėjęs prakaitavimas, pasunkėjęs kvėpavimas, raumenų sustingimas, edema, nereguliarus kvėpavimas, sumažėjęs judrumas ar aktyvumas, vokų patinimas ar odos paraudimas. Mažiems vaikams vitamino K didelis kiekis gali sukelti hemolizę, geltą, smegenų pažeidimus ir cerebrinį paralyžių.
Šaltiniai:
https://www.vinmec.com/eng/article/what-happens-to-the-body-if-there-is-an-excess-of-vitamin-k-en
https://www.medicalnewstoday.com/articles/219867
https://www.news-medical.net/health/Chemical-Structure-of-Vitamin-K.aspx
https://repository.poltekkes-kaltim.ac.id/1151/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.