Vitaminas E yra vienas iš 13 vitaminų, kurių reikia organizmui, ir kuris ne be priežasties dar vadinamas grožio vitaminu. Jis prasiskverbia pro odą, ją stangrina, drėkina ir apsaugo nuo odos senėjimo bei ląstelių pažeidimo. Taip pat dėl antioksidacinio poveikio padeda gerinti plaukų bei nagų būklę. Be to, jis svarbus ir organizmo imuninei sistemai, širdies bei kraujagyslių veiklai palaikyti. Šiame straipsnyje apžvelgsime kas yra vitaminas E, kaip jis veikia, kokie yra jo pasisavinimo ypatumai, rekomenduojama suvartoti paros norma ir poreikis, kur randamas bei kaip pasireiškia šio vitamino trūkumas bei perdozavimas.
Kas yra vitaminas E – jo cheminė sudėtis
Vitaminas E yra riebaluose tirpus vitaminas, t. y. organizmas jį pasisavina ir perneša kaip maistinius riebalus. Vitaminas E yra grupė junginių, kurie apima tokoferolius ir tokotrienolius. Dažniausiai randamas vitamino E junginys yra α-tokoferolis (alfa-tokoferolis), kuris yra biologiškai aktyviausia vitamino E forma. Aštuonios vitamino E formos yra šios:
- Alfa-tokoferolis
- Beta-tokoferolis
- Delta-tokoferolis
- Gama-tokoferolis
- Alfa-tokotrienolis
- Beta-takotrienolis
- Delta-takotrienolis
- Gama-takotrienolis
Alfa-tokoferolis yra labiausiai paplitęs ir randamas didžiausiais kiekiais organizmo audiniuose ir kepenyse. Tokoferoliai yra bespalviai aliejai, gerai tirpstantys riebaluose ir riebalų tirpikliuose, atsparūs temperatūros poveikiui, tačiau greitai suyra, veikiami ultravioletinės spinduliuotės.
Vitamino E veikimas
Nors vitaminas E, kaip gyvuliams būtina maistinė medžiaga, buvo aptiktas 1920 m., tik 1983 m. buvo aiškiai įrodyta, kad jis yra būtinas žmogaus organizmui, ir kad jis gaunamas su maistu. Vitaminas E veikia kaip lipiduose tirpus antioksidantas ląstelių membranose. Dėl savo antioksidacinio aktyvumo vitaminas E kartu su selenu ir vitaminu C apsaugo organizmą nuo oksidacinio streso, atsirandančio dėl fizinio krūvio, ligų ir tam tikrų sveikatos sutrikimų. Dėl šio mechanizmo vitaminas E padeda palaikyti normalią nervų ir raumenų funkciją.
Vitaminas E taip pat padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą. Jis padeda organizmui tinkamai panaudoti vitaminą K bei palaikyti normalų kraujo klampumą. Įrodyta, kad vitaminas E yra veiksmingas kovojant su daugeliu galimų sveikatos sutrikimų ir ligų, įskaitant vėžį, ankstyvą senėjimą, artritą ir kataraktą. Vitaminas E taip pat gali užkirsti kelią trombocitų hiperagregacijai, kuri gali sukelti aterosklerozę. Be to, jis padeda sumažinti prostaglandinų, tokių kaip tromboksanas, kurie sukelia trombocitų sulipimą, gamybą.
Sintetinio vitamino E pasisavinimas
Skirtingai nei natūralus vitaminas E, kuris gaunamas iš maisto produktų, sintetinis vitaminas E yra gaunamas iš naftos produktų. Sintetinis vitaminas E yra mažiau efektyvus nei natūralus vitaminas E. Be to, jis nėra toks biologiškai prieinamas (t. y. lengvai organizmo panaudojamas) kaip natūralus vitaminas E, todėl sumažėja bendras vitamino įsisavinimas ir panaudojimas. Tyrimai rodo, kad dėl savo molekulinės struktūros natūralus vitaminas E yra geriau pasisavinamas ir panaudojamas organizme. Sintetinis vitaminas E taip pat išsiskiria greičiau nei natūralus, todėl nespėja patekti į audinius, kuriuose jo reikia.
Vitamino E poreikis
Žmogaus organizme vitaminas E yra kaupiamas riebaliniame audinyje, ląstelių membranose, antinksčiuose, raumenyse. Rekomenduojama vitamino E paros norma pagal amžių:
| Amžius/Grupė | Paros norma (mg) |
| 0–6 mėn. | 3 mg |
| 7–12 mėn. | 4 mg |
| 1–3 m. | 5 mg |
| 4–6 m. | 6 mg |
| 7–10 m. | 7 mg |
| 11-14 m. (mergaitėms) | 8 mg |
| 11-14 m. (berniukams) | 9 mg |
| 15-18 m. (mergaitėms) | 10 mg |
| 15-18 m. (berniukams) | 11 mg |
| >18 m. (vyrams) | 12 mg |
| >18 m. (moterims) | 10 mg |
| Nėščiosioms | 12 mg |
| Žindančioms | 14 mg |
Vitaminas E maiste
Žmogaus organizmas nesugeba pats pagaminti vitamino E, todėl jis turi būti gaunamas su maistu ar maisto papildais. Vitamino E natūraliai galima gauti iš augalinių aliejų, riešutų, kviečių, žuvies, žalių lapinių daržovių. Pateikiame keletą maisto produktų, kuriuose vitamino E daugiausia:
| Maisto produktas | Vitamino E kiekis (mg/100 g) |
| Kviečių gemalų aliejus | 149 mg |
| Saulėgrąžų sėklos | 35 mg |
| Migdolai | 26 mg |
| Kukurūzų aliejus nerafinuotas | 16 mg |
| Lazdyno riešutai | 15 mg |
| Kedro riešutai | 10 mg |
| Žemės riešutai | 8 mg |
| Upėtakis | 2,5 mg |
| Avokadai | 2 mg |
| Raudonosios paprikos | 2 mg |
| Špinatai | 2 mg |
Vitamino E trūkumas
Sveikiems žmonėms vitamino E dažniausiai netrūksta, tačiau jo gali trūkti dėl visiško badavimo, sutrikus riebalų pasisavinimui, sergant gelta, esant kasos ar tulžies pūslės ligoms, taip pat neišnešiotiems kūdikiams.
Vitamino E trūkumas gali pasireikšti:
- Raumenų silpnumu. Vitaminas E yra būtinas centrinei nervų sistemai. Jis yra vienas iš pagrindinių organizmo antioksidantų, o jo trūkumas sukelia oksidacinį stresą, kuris gali sukelti raumenų silpnumą.
- Koordinacijos ir vaikščiojimo sutrikimais. Dėl jo trūkumo gali sutrikti tam tikrų neuronų (vadinamų Purkinjė neuronais) veikla ir sutrikdyti signalų perdavimą.
- Nervų sistemos sutrikimu. Nervinių skaidulų pažeidimai gali trukdyti nervams tinkamai perduoti signalus, todėl gali atsirasti galūnių dilgčiojimas ir tirpimas.
- Regėjimo sutrikimais. Vitamino E trūkumas gali susilpninti šviesos receptorius tinklainėje ir kitose akies ląstelėse. Dėl to ilgainiui gali sutrikti regėjimas.
- Imuninės sistemos sutrikimais. Tyrimai rodo, kad vitamino E trūkumas gali slopinti imunines ląsteles.
- Odos problemomis. Gali pasireikšti odos sausumas, pleiskanojimas, lėtas žaizdų gijimas, greitai atsirandančios mėlynės ir kraujosruvos.
- Mažakraujyste. Vitamino E trūkumas gali sukelti hemolizinę anemiją, kuri naikina raudonuosius kraujo kūnelius.
- Sumažėjusiu libido. Vitamino E trūkumas organizme gali tapti sumažėjusio lytinio potraukio ir sulėtėjusio spermatozoidų judrumo (vyrams) bei savaiminio persileidimo ar nevaisingumo (moterims) priežastimi.
Vitamino E perdozavimas
Didelės vitamino E dozės (daugiau kaip 1000 mg per dieną) skatina ląstelių pažeidimus, kuriuos sukelia oksidacija ir slopina kitus senėjimą stabdančius veiksnius. Per didelis vitamino E kiekis gali sukelti viduriavimą, pykinimą, dujų kaupimąsi ir kitus virškinimo sistemos sutrikimus. Vartojant labai daug vitamino E padidėja polinkis kraujuoti, silpnėja kraujo krešėjimas, silpnėja imunitetas, gali atsirasti nuovargis, odos uždegimai. Be to, vitamino E perdozavimas siejamas su padidėjusia hemoraginio insulto, kurį sukelia kraujavimas į smegenis, rizika. Širdies ir kraujagyslių tyrimai taip pat rodo, kad diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, vartojantiems vitamino E po 400 TV per dieną, padidėja širdies nepakankamumo rizika.
Vitamino E papildai gali būti kenksmingi, jei vartojami ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad moterims, vartojusioms vitamino E papildų pirmąsias 8 nėštumo savaites, įgimtų širdies ydų skaičius padidėjo nuo 1,7 iki 9 kartų.
Nors tarp 13 būtiniausių vitaminų yra ir vitaminas E, tačiau perdozavus jis blokuoja vitamino A ir vitamino K įsisavinimą. Tuomet organizmas nesugebės jo laiku metabolizuoti, o kaupsis riebaluose. Kai vitamino E kiekis ilgą laiką kaupiamas organizme, jis palaipsniui tampa toksinu, kuris yra pavojingas mūsų sveikatai.
Specialistai rekomenduoja antioksidantų, įskaitant vitaminą E, gauti ne iš papildų, o valgant gerai subalansuotą maistą, kuriame gausu vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų. Jei ketinate vartoti vitamino E papildų, pirmiausia vertėtų pasitarti su savo sveikatos priežiūros specialistu ar jie jums tinka ir yra reikalingi.
Autorė Egidija Indulytė.
Šaltiniai:
https://www.webmd.com/diet/supplement-guide-vitamin-e
https://www.vinmec.com/eng/article/vitamin-e-overdose-and-poisoning-en
https://www.webmd.com/diet/foods-high-in-vitamin-e
https://repository.poltekkes-kaltim.ac.id/1151/1/Introduction
https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/10408360802118625
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3997530
https://health.clevelandclinic.org/vitamin-e
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.